Susitikimas su Vilniaus Lazdynų seniūnijos seniūnu ir projekto ,,Pažink valstybę“ dalyvių veikla

Spausdinti Įkelti informaciją
2018-11-13     Autorius:  Svetainės MOKYTOJA

Pagaliau lapkričio 12 d., pirmadienį, įvyko ilgai lauktas projekto ,,Pažink valstybę“ dalyvių susitikimas su Vilniaus Lazdynų seniūnijos seniūnu Vytautu Kirsniu. Mokiniai supažindino svečią su projekto tikslais, nuveiktais ir dar laukiančiais darbais. Seniūnas mielai apžiūrėjo piešinių parodą, kurioje puikavosi vaikų augintiniai kačiukai ir šuniukai, pasiklausė kūrybos apie šiuos gyvūnėlius, o vėliau atsakė į tokius mokinių klausimus, kaip:

Ar leidžia (leistų) savo vaikams auginti namuose kačiuką, šuniuką?

Ar sutiktų auginti gyvūną (kačiuką, šuniuką) iš gyvūnų prieglaudos?

Ar kastruoti, sterilizuoti gyvūnus etiška?

Kaip elgtųsi augintiniui susilaukus palikuonių?

Kaip Lazdynų seniūnijoje sprendžiama beglobių gyvūnų problema? Su kokiais sunkumais susiduriama?

Kaip vertina gyvenamuosiuose rajonuose atsirandančius beglobių gyvūnų (kačių) namelius?

Ar Lazdynų seniūnijoje yra beglobių gyvūnų namelių? Jei yra, tai kiek? Kokios jie būklės? Ar žino tikslias jų vietas?

Vilniaus Lazdynų seniūnijos seniūnas Vytautas Kirsnys kartu su vaikais aptarė ne tik Vilniaus mieste, bet ir visoje šalyje egzistuojančią beglobių gyvūnų problemą. Išsamūs ir atviri atsakymai į mokinių klausimus atskleidė svečio požiūrį, kad žmogus privalo atsakingai priimti sprendimą auginti kokį nors gyvūną, nes šis nėra žaislas, o gyva, girdinti, matanti, jaučianti būtybė. Nors kastruoti ar sterilizuoti gyvūnus, atrodytų, neetiška, bet kitos galimybės, kaip išvengti beglobių gyvūnų masinio daugėjimo, nemato. Paklausus, kuo mokiniai galėtų prisidėti prie beglobių gyvūnų gerovės, jų mažėjimo, svečias dar kartą pabrėžė atsakomybės jausmą už savo gyvūną, rūpinimąsi juo iki augintinio gyvenimo pabaigos. Deja, seniūnijose beglobių gyvūnų gerovė nėra prioritetinė veikla. Jos, ko gero, tik nustato vietas, kur patys žmonės galėtų įrengti beglobių gyvūnų būstus ir jais rūpintis.

Atsisveikinę su svečiu, mokiniai aptarė mokinių ir mokytojų anoniminius atsakymus į klausimus apie gyvūnus. Iš jų paaiškėjo, kad daugiau nei pusė suaugusiųjų vaikystėje augino kačiuką ar šuniuką, mielai jais rūpinosi, netgi patys gydė, todėl taip pat leistų savo vaikams auginti kokį nors gyvūnėlį. Bet mokinių atsakymai parodė, kad tik trečdalis jų namuose augina gyvūną. Šiam susirgus, patys negydo, o kreipiasi į veterinarą. Keista, bet didesnė dalis suaugusiųjų nežino, ką darytų, jei augintinis susirgtų nepagydoma liga ir kęstų didelį skausmą. Tuo tarpu dauguma mokinių savo gyvūnėlį ,,užmigdytų“. Visi – tiek suaugusieji, tiek mokiniai – teigiamai vertina gyvenamuosiuose rajonuose atsirandančius beglobių gyvūnų (kačių) namelius.

Projekto ,,Pažink valstybę“ grupės vadovas Irmantas Diržius
 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra