Akvilė ruošdama pamokas sukelia kojas ant stalo, Jonas – dideliame chaose ir visu garsu skambant sunkiajam rokui, o Viktorija išsiverda arbatos ir uždega žvakeles... Kas tai? Paauglių maištas? Argi jiems mokslai galvoje? „Taip, mokslai“, – tvirtina mūsų pašnekovė psichologė Jūratė Bortkevičienė. Pasirodo, dėl to kalti mokymosi stiliai. Kiekvienas žmogus turi savitą. Kai supranti, kokį stilių valdai, mokytis pagal jį žymiai lengviau. Tėvai suprasdami vaikų mokymosi stilius, mažiau priekaištauja, kaip antai: ,,Išjunk muziką; susitvarkyk kambarį; nebambėk“ ir pan. Atsiranda harmonija bei supratimas.

Kaip išsiaiškinti, kuris iš keturių esamų stilių būdingas Jūsų vaikui? Vaizdinis arba regimasis (reikia viską pamatyti), girdimasis (būtina išgirsti), jausminis arba jutiminis (norisi viską paliesti, pajausti, pauostyti, paragauti), digitalinis loginis (paremtas racionalumu ir logika). Pastarojo stiliaus vaikai – tai lyg vaikščiojančios enciklopedijos.

Aptarkime ir išryškinkime kiekvienam stiliui būdingas savybes.

Vaizdinis stilius

Vaizdinio stiliaus mokinį galima atpažinti iš aprangos, jo stiliaus. Jam svarbu, kaip jis atrodo. Atidžiai renkasi ir derina drabužius, aksesuarus, šukuoseną. Pasaulį pažįsta per vaizdą. Šiems vaikams labai reikalingas akių kontaktas. Jeigu jam ką nors sakai, jis atbėgs net iš kito kambario pažiūrėti į akis, kai tu kalbi. Kad galėtų priimti informaciją, turi viską matyti, net veido mimiką. Kitas požymis, jog šis vaikas pakankamai greitai kalba. Tai paaiškinti paprasta – vaizdas jo galvoje keliauja greičiau nei spėja pasakyti. Pasitaiko, kad šneka, šneka ir staiga sustoja: ,,Ką aš norėjau pasakyti?”... Jo sąsiuviniuose, užrašų knygutėse yra daug spalvų, spalvotų pabraukymų. Tokiam vaikui gali būti svarbu mokytis tvarkingai. Ant stalo neturi būti nieko arba būti tvarka. Jam reikia ir tvarkingo kambario, savo erdvės. Psichologė Jūratė Bortkevičienė pataria vaizdinio mokymosi stiliaus mokiniui prirašyti ir prikabinti daug lipdukų su informacija ant sienos, veidrodžių, durų. Tebus tai frazės, užduotys, formulės, istorinės datos. Jis puikiai užfiksuos vaizdą ir gerai jį įsimins. Taip pat labai padeda mokytis įvairūs plakatai, piešimas, braižymas.

Girdimasis stilius

Šį stilių atpažinsite greitai, nes vaikas mėgsta ne tik daug kalbėti, bet ir klausyti. Jis gali ilgai šnekėti telefonu, kai kiti bendraamžiai daugiau susirašinėja trumposiomis žinutėmis. Girdimojo stiliaus vaikui nebūtina susitikti. Jis gerai jaučiasi ir kalbėdamas telefonu. Gali net nusisukęs šnekėtis ir kuo puikiausiai užfiksuoti viską, ką sakote. Pamokoje dažnai pasitaiko, kad toks mokinys klausosi, bet nieko nerašo. Mokytojai dėl to priekaištauja. Šio stiliaus vaikui gana sunku užsirašyti, nes jis informaciją fiksuoja garsu, o rašymas jį blaško, ima nespėti. ,,Tokiu atveju rekomenduočiau informuoti mokytoją, – įspėja psichologė. – Arba paprašyti konspektų pas tą, kuris gerai tai daro, – regimojo mokymosi stiliaus vaiką. Girdimojo stiliaus mokiniams paranku mokytis kartu, dviese. Tik įspėju tėvelius, reikia stebėti, ar jie tikrai kartu mokosi, o ne plepa.” Dar vienas iš požymių – šis vaikas dažnai niurna, t. y. garsiai sau pasako, ką turi nuveikti, nes jam būtina girdėti savo balsą. Jeigu skaito, skaito garsiai. Leiskite namie jam tai daryti. Juk šio stiliaus mokinys geriau priima verbalinę informaciją, kai ją papasakoja, nei tyliai perskaito. Parankūs ausinukai, nes galima įsirašyti temą ir mokytis klausant. Jam labiau nei kitiems reikia ir muzikos. ,,Kartą esu dukrai, jai nežinant, nakčiai uždėjusi ausinuką su anglų kalbos žodžiais, – apie savo tyrimą pasakoja psichologė. – Po savaitės daviau lapą su tais pačiais žodžiais perskaityti, mergaitė iškart juos išmoko. Ir nieko keista, juk pasąmonėje ji jau žinojo tuos žodžius.” Svarbiausia, kad girdimojo stiliaus vaikas turėtų galimybę klausytis – taip informacija įsimenama be pastangų. Beje, kai kuriems, kai mokosi, reikalinga visiška tyla, o kitiems – lengva muzika, tretiems – griaudėjantis rokas. Garsų priešingybės gali būti reikalingos tam pačiam stiliui. Jei atžala pamokas ruošia skambant muzikai, tai tikrai nereiškia, kad jį blaško. Priešingai – padeda susikaupti. Kai tėvai tai žino, išvengiama konfliktų. Beje, o kas sugalvojo, kad namų darbus vaikas turi ruošti tik tyloje?

Jausminis stilius

Jausminio stiliaus žmogui viską reikia paliesti, pačiupinėti, paturėti. Jeigu pats nebuvo ir nematė, jam sunku suprasti, kas ten yra. Apsirengimas nerūpi. Svarbiausias kriterijus renkantis drabužius – patogumas. Jam be galo patinka vaidinti, gali stebėdamas išmokti šokti, greitai pagauna judesį. Jeigu ką nors pasakoja, būtinai gestikuliuoja rankomis. Jeigu skaito, tai knygą laiko rankose (kitiems knyga gali būti ant stalo, lovos, kur nors atremta ir pan.). Jeigu ruošia pamokas, tai kiekvieną dieną vis kitoje vietoje. Vienąkart – lovoje, kitą – virtuvėje, trečią – tėvų miegamajame, vonioje ir t. t. Jis mokysis visur. Dažnai tėveliai tokiam sako: ,,Sėsk prie stalo ir mokykis.” Ir kas tada? Susikūprina, užsiremia ant stalo arba užsikelia kojas. Atžala vis vien negali ramiai sėdėti. Mokysis ir vaikščiodama, ir stovėdama ant galvos. Kai tėvai suvokia, kad tai normalu, kad kitaip vaikas negali susikaupti, viskas grįžta į savo vietas. Tokiam mokiniui lengviau susikaupti ir mokytis, kai juda, keičia poziciją. Psichologė Jūratė Bortkevičienė pataria mokantis spragsėti pirštais, pvz., pasakyti frazę ir spragtelėti – taip geriau įsimenama. Beje, šio mokymosi stiliaus vaikui geriau tekstą perrašyti. Jam nereikia spalvotų pieštukų, tačiau tekstą mėgsta pabraukti, ir ne vieną kartą – su bangomis, silpniau, stipriau. Jei pas vaizdinio stiliaus mokinį užrašuose bus spalvos, tai pas jutiminį – formos. Svarbu leisti mokytis veiksme. Jo kambaryje tvarkos tikrai nebus, ant stalo – juo labiau. Tačiau visa ši netvarka šiam vaikui padeda. Jei paklaustumėte, kur ir koks pieštukas, jis žinos. Greitai ištrauks ir paduos. Žinoma, tvarka reikalinga, tėvai turi jos mokyti, tačiau įvertindami prigimtį.

Digitalinis loginis stilius

Jį atpažinti lengviausia – vaikas kalba labai lėtai. Dažniausiai yra flegmatikas, jam patinka būti vienumoje. Gali ilgai sėdėti ir spręsti užduotis, žaisti loginius žaidimus. Matematikos, fizikos formulės – jo stichija. Kuo daugiau užduočių, tuo geriau. Ant mokinio stalo daiktai bus sudėti sistemingai: pieštukai – pagal dydį, spalvą, knygos – pagal pamokų tvarkaraštį ir pan. Chaosas gali atrodyti tik stebėtojui iš šalies. Aprašomo stiliaus vaikui visur turi būti logika bei jo sukurta sistema. Tad ir ruošiant pamokas, mokantis būdinga sistema: atlikau šį darbą, dabar eilė tam, po to kitam ir t. t. Jokių improvizacijų. Iš šio vaiko reikalauti, kad jis parašytų vaizdų rašinėlį, netikslinga. Mokytojai ir tėvai tai turėtų žinoti – sakinys būtų paprastas ir logiškas: ,,Skrido paukštis per girią”. Tuo tarpu kito mokymosi stiliaus vaikas rašytų: ,,Skrido margas paukštelis per plačią žalią girelę”. Loginio mąstymo mokiniui tokios sąvokos yra per daug sudėtingos ir nereikšmingos. Tai daugiau tiksliųjų mokslų pakraipos žmogus. Tačiau nereiškia, kad jis negali rašyti rašinių. Tik pasakojimai bus kitokie. Iš loginio mokymosi stiliaus vaiko daug emocijų nereikia tikėtis.

Stilius visam gyvenimui?

Ar iš stiliaus išaugama? Ar jis taip ir lieka visam laikui? – klausiu psichologės. ,,Dažniausia stilių tiesiog turi. Retais atvejais pasitaiko, kad turi vieną. Beje, suaugęs žmogus įvaldo visus, nes gali išlavinti bei prisitaikyti. Tačiau iš prigimties kiekvienas turime savo būdą, kuriuo greičiausiai priimame informaciją. Tai mums lengviausia. Jeigu žinai, koks tavo stilius, pasilengvini darbus. Tiesiog nekankini savęs, o mokaisi su malonumu. Dėl šios priežasties atpažinti savąjį mokymosi stilių svarbu ir tėvams, ir vaikams,” – sako psichologė Jūratė Bortkevičienė.  

Jolanta Volungevičiūtė