Prisirpo uogos ir pirmokai!

Spausdinti Įkelti informaciją
2015-06-23     Autorius:  T klasė T klasė

Kai iškrenta pirmieji dantukai, kai nesinori miegoti pietų miego, metas į mokyklą. Apie būsimo pirmoko brandą ir pasiruošimą mokyklai psichologinės knygos tėvams ,,Pypliotyra" autorė Jūratė Jadkonytė Petraitienė kalbasi su Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos mokytoja Stase Žabiene.

Kokių pirmokėlių mokytojai laukia rugsėjį?

Pirmiausia vaikas turėtų būti socialiai pasiruošęs, mokėti užsirišti batukus, užsisegti sagas, persirengti, apsivilkti sportinę aprangą ir pan. Labai svarbūs visi higienos įgūdžiai, taip pat ir kultūros pradžiamokslis pageidaujamas. Vaikas turėtų mokėti pasisveikinti, atsisveikinti. Tačiau visų svarbiausia – vaiko noras eiti į mokyklą, viso kito išmokstama.

Ką rekomenduotumėte tėveliams, kurių septynmečiai dar mieliau sūpuotų lėlytes?

Pasitaiko, kad kai kurie vaikai įsivaizduoja, jog mokykloje smagiai žais kaip darželyje, viskuo bus pasirūpinta, tarsi padėta ant lėkštelės. Beveik kiekvienoje klasėje būna mokinių, kurie nesupranta, ko iš jų norima, jie tiesiog nesubrendę mokyklai. Tėvai gali ir turi padėti tokiems vaikams padėti. Labai svarbu išmokyti susikaupti. Prieš ruošiantis į mokyklą, reikėtų savo atžalai papasakoti, ką ji ten veiks. Be abejo, reikia stebėti, kiek laiko vaikas gali piešti, kiek laiko jam patinka vartyti knygą. Kai su vaiku kalbamasi, reikėtų stebėti, kiek laiko jis būna dėmesingas. Neretai mažyliai įsivaizduoja, kad mokykloje toliau sau sėkmingai galės žaisti, tik nereikės miegoti pietų miego... Tačiau dauguma būsimų pirmokų trokšta eiti į mokyklą, nes taip pasikeičia jiems svarbus statusas - išaugama iš darželinuko.

Kas ta „Zuikių mokyklėlė“?

Beveik kiekvienoje mokykloje yra rengiamos „Zuikių mokyklėlės“. Būsimi pirmokėliai vasaros pradžioje kelias dienas eina į mokyklą. Čia susipažįsta su savo būsimu mokytoju bei bendraklasiais. Tai daroma tam, kad vaikui būtų lengviau rudenį – jis geriau įsivaizduoja, kas jo laukia mokykloje. Kartu stebima klasės sudėtis, vaikų tarpusavio suderinamumas. Tikslas vienas - kuo sėkmingiau pradėti mokslo metus.

Ką vaikui papasakoti apie mokyklą?

Būtina su vaiku kalbėtis apie tai, kas jo laukia. Dažniausiai vaikai pirmieji tėvų ima klausinėti. Kai kurie nerimauja, kaip jiems seksis, kiti tiesiog domisi, kaip ten viskas vyksta, atrodo. Reikėtų atsakyti, paaiškinti. Vaikas turi žinoti, kad 35 minutes reikės būti susikaupusiam, teks klausytis ir išgirsti. Reikės mokėti pasakoti. Svarbūs ir vaiko kalbos įgūdžiai. Jis turi mokėti dalytis įspūdžiais. Jei tai sunkiau sekasi, pravartu per vasarą pasimokyti – pavartyti knygutes, aptarti paveikslėlius. Lavinti kalbą būtų galima aptariant vaiko dienos įvykius: kaip jam sekėsi darželyje, ką jis nuveikė... Labai svarbu negąsdinti vaiko mokykla.

Ar reikia pirmokui mokėti skaityti?

Nereikia. Tačiau jei pats vaikas nori mokytis skaityti, reikėtų jam padėti. Negalim atidėlioti ir slopinti smalsumo.

Kiek vaikų į mokyklą ateina jau mokėdami skaityti? Kaip būtų geriau?

Skaityti moka apie du trečdalius pirmokų. Svarbiausia, kad pats vaikas gerai jaustųsi. Mokytojas prisitaiko. Jei vaikas būdamas šešerių namie išmoko skaityti – puiku. Šio noro slopinti negalima. Žinoma, mokytojui sudėtingiau, kadangi reikės kiekvienam mokiniui parinkti individualias užduotis. Jei vaikas moka skaityti, jam skiriamos sudėtingesnės, kad kol jo bendraamžiai mokosi skiemenuoti, jo pasiekimai nesnaustų. Svarbu, kad nesusidarytų įspūdis, jog laisvai skaitančiajam jau mokytis nereikia...

O ką daryti su tokiu, kuris nenori skaityti, jam per sudėtinga?

Jei vaikas nerodo tokio noro, versti negalima. Vaikai skaityti pradeda nuo savo vardo pirmosios raidės, mylimo žaisliuko pavadinimo. Šį norą galima sužadinti ir žaidimu. Pvz.: „Šiandien skaitysim knygutę. Kokios norėtum? Surask. Kokia raide prasideda pavadinimas?“ ir pan. Jei vaikas žino knygutės pavadinimą, paduokite kitą knygą – tegu mažylis pastebi, kad apsirikote.

Per kiek laiko pirmokas turi išmokti skaityti?

Dažniausiai iki Naujųjų metų pirmokai jau skaito. Yra įvairių būdų to mokyti. Mokyklos, kurios dirba pagal „Geros pradžios“ metodiką, prie kiekvieno daikto parašo didžiosiomis raidėmis jo pavadinimą. Vaikas mato užrašus ir bando perskaityti. „Ryto žinios“ irgi rašomos didžiosiomis raidėmis lentoje ar plakate taip, kad matytų kiekvienas mokinys. Jos skaitomos kiekvieną rytą. Turėjau mokinį, kuris nenorėjo mokytis skaityti. Kartą jis manęs klausia: „Mokytoja, kas lentoje parašyta?“ Sakau: „Skaityk“. Taip ir pradėjo. Po kelių savaičių gražiausiai skiemenavo. Vis dėlto smalsumas nugali.

O kaip dėl rašymo?

Dažniausiai vaikai į mokyklą ateina jau mokėdami parašyti savo vardą. Blogai, kai mažyliai išmoksta netaisyklingai laikyti parkerį ar netinkamai rašyti raideles – tokius reikia iš naujo mokyti. Jei vaikas yra kairiarankis, netrukdykite jam dirbti kaire ranka.

Kiek pageidaujama matematikos žinių?

Visko išmoks mokykloje, tačiau mažieji su malonumu skaičiuoja savo pirštukus. O dar labiau jiems patinka skaičiuoti pinigėlius, kai nori ką nors nusipirkti – tai ir yra puikus matematikos pradžiamokslis. „Duodu 30 centų, saldainis kainuoja 10. Kiek gausiu grąžos?“

Kurie vaikai į mokyklą ateina labiau pasiruošę – tie, kurie lankė darželį ar kurie ne?

Buvę darželinukai yra savarankiškesni – daugiau moka ir neretai daugiau žino. Tačiau „naminukai“ labai greitai pirmuosius pralenkia. Darželinukai turi didesnį bendrumo, stiprų savigynos jausmą. Pavyzdžiui, ant žemės guli popierius, buvęs darželinukas ginasi: „Ne aš numečiau“. O „naminukai“ kiek nedrąsūs, tačiau atidesni, drausmingesni, jaučia didesnę atsakomybę, jiems viskas nauja, įdomu, todėl jie dažnai pralenkia „darželinukus“, greitai pripranta prie kolektyvo.
 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra