Nauji mokymosi įpročiai: ką vaikai ir mokytojai veikia skaitmeninėse platformose?

Spausdinti Įkelti informaciją
2020-05-17     Autorius:  T klasė T klasė


Nuotolinis ugdymas jau spėjo tapti nauju įpročiu – per du mėnesius daug eksperimentavusių mokytojų klasėse nusistovėjo nauja rutina. „Šviesa" duomenimis, vien prie „EDUKA klasės" per praėjusį mėnesį buvo prisijungta daugiau nei 4 mln. kartų (tai yra taip vadinamas sesijų skaičius), ir peržiūrėti beveik 39 mln. svetainės puslapių.

Mokosi įprastu pamokų metu

Vienas vartotojas prisijungimo metu vidutiniškai praleidžia „EDUKA klasėje" apie vieną valandą. Aktyviausiai vaikai ir mokytojai šia platforma naudojasi ryte, tiesioginių pamokų internete metu – tarp 10 ir 11 valandos. Naktinėjančių lankytojų yra vos vienas kitas, o tai rodo, kad nusistovėjo įprasta naudotojų darbo rutina, netrikdanti asmeninio gyvenimo laiko. Mokytojams taip pat nereikia taisyti užduočių – jos patikrinamos automatiškai.

„Prasidėjus nuotoliniam mokymui tiek mokytojams, tiek mums teko labai operatyviai prisitaikyti prie pasikeitusios situacijos ir naujų poreikių. Lankytojų srautas vienu metu išaugo net 20 kartų. „EDUKA klasę" papildėme nauju turiniu 1-12 klasėms ir dabar sistemoje galima rasti daugiau kaip 300 skaitmeninių vadovėlių, 140 mokytojo knygų ir 24 000 papildomų užduočių. Didelį dėmesį skyrėme abiturientams, taip pat – ikimokykliniam bei priešmokykliniam ugdymui – išplėtėme ugdymo turinį mokymosi komplektais vaikams ir rekomendacijomis pedagogams", – teigia Milda Juonė, „EDUKA" kuriančios leidyklos „Šviesa" direktorė.

Populiariausios platformos

Mokyklos ir patys mokytojai turėjo galimybę įvertinti įvairių leidyklų ir kitų teikėjų skaitmeninį turinį, susidėlioti jį pagal savo veiklos metodus ir suplanuotas veiklas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbė balandį atliktos mokyklų apklausos duomenis apie tai, kaip, įgyvendindamos nuotolinį mokymą, šalies mokyklos renkasi Lietuvos leidėjų sukurtas turinio platformas, o bendravimui – paplitusias tarptautines programas. Apklausa parodė, kad mokyklos daugiausia naudojasi ugdymo turiniu „EDUKA klasė" (https://www.eduka.lt/).

Leidėjų teigimu, viena iš populiarumo priežasčių yra ir tai, kad „EDUKA klasė" taupo mokytojų laiką: joje įdiegtas automatinis užduočių taisymas. Yra ir galimybė diferencijuoti užduotis pagal jų sudėtingumo lygį: darbui grupėmis ir individualiai, taip pat būdai mokytojams patiems kurti savo užduotis ir testus.

Nuotolinio mokymosi metu pasiteisino vienoje vietoje kaupiama visa pamokoms skirta mokomoji medžiaga. Bendras „EDUKA klasės" ir „EDUKA dienyno" sprendimas leidžia ugdyti ir įvertinti mokinių pažangą toje pačioje sistemoje, taip pat analizuoti mokinių rezultatus bei dirbti įvairiuose išmaniuosiuose įrenginiuose.

Prireikė papildomų resursų

„EDUKA klasės" resursus karantino metu „Šviesa" atvėrė visiškai nemokamai. Be to, pasak M. Juonės, iššūkių sukėlė ne tik techniniai resursai ir turinio poreikis. Teko mobilizuoti papildomas leidyklos darbuotojų pajėgas siekiant atsakyti į mokytojų klausimus, patarti, pakonsultuoti.

„Vien padėti atsiliepti į skambučius sutelkėme 20 darbuotojų. Žinodami, kad mokytojams ypač reikalinga įvairiapusė pagalba, sukūrėme nuotolinio mokymosi paketus su patarimais ir veiklų pavyzdžiais. Rezultatą pamatėme iš karto – dešimtimis kartų išaugo ne tik elektroninių vadovėlių skaitymas, bet ir papildomų užduočių skyrimas", – teigia M. Juonė.

„EDUKA" duomenimis, 14 tūkst. mokytojų daugiausia naudojosi skaitmeniniais vadovėliais, 10 tūkst. dažniau rinkosi užduotis. Tuo tarpu vaikams aktualiausios būtent užduotys – 232 tūkst. mokinių sprendė užduotis ir 160 tūkst. vartė skaitmeninius vadovėlius.

Tiki skirtingų priemonių derinimu

Išaugęs skaitmeninių užduočių ir vadovėlių populiarumas, pasak M. Juonės, yra ilgai lauktas pokytis Lietuvos švietime, todėl tai galime vadinti džiugia žinia. Kartu ji pabrėžia, kad spausdintos mokymo ir mokymosi priemonės ir ateityje nepraras savo aktualumo.

„Iš pradžių skaitmeniniu turiniu besidominčių mokytojų buvo ne tiek ir daug, tačiau jų gretos nuolat augo. Karantinas viską pakeitė iš esmės – vos per keletą dienų su „EDUKA klase" ėmė dirbti didžioji šalies mokytojų ir mokinių dalis. Šiandien girdime kalbas, galbūt tradicinių, spausdintų priemonių visai nebereikia, juk galėtume visi persikelti tik į skaitmeninį pasaulį. Tačiau turime įvertinti, kas iš tiesų geriausia vaikams. Nors įvairios prielaidos, kad skaitmenizacija mūsų gyvenime išstums knygas ir tradicines mokymo priemones, sklando jau gerą dešimtmetį, panašu, kad kompiuterių ir spausdintų priemonių visai neverta supriešinti. Susipažinusi su įvairiais tyrimais, tikiu šių skirtingų mokymo ir mokymosi būdų derinimu. Įdomu tai, kad skiriasi ne tik pačios priemonės, bet ir jų taikymo tikslai, ir poveikis. Todėl kurio nors vieno ugdymo būdo atsisakymas nemažai atimtų ir iš mokytojų, ir iš pačių vaikų. Tai – svarbi priežastis, dėl kurios ir toliau daug dėmesio skirsime ne kažkuriai vienai priemonei, bet jų visumai", – teigia „Šviesos" vadovė.

Apklausos duomenų ir vertinimų šaltinis – ŠMSM pranešimas

 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra