Genocido istorijos pamokos Vilniaus Lazdynų mokykloje

Spausdinti Įkelti informaciją
2015-10-02     Autorius:  Svetainės MOKYTOJA

Šeštą valandą ryto,

kai dar uždaryti

ir laikraščių kioskai, ir pieninės,

šeštą valandą ryto

Vilniaus geto gatvelėse skleidžiasi pienės,

Gatvių auksiniai dulkėti žiedai

lyg geltonos pražydusios

žydiškos žvaigždės

trykšta plyšiuos iš po skeldinčių plytų…

(J.Vaičiūnaitė „Getas“)

Rugsėjo 22 d. istorijos mokytojos A. Matijošienės ir lietuvių kalbos mokytojos S. Kazakevičienės vedama Lietuvos žydų genocido aukų paminėjimo pamoka 9 l klasėje prasidėjo nuo prisilietimo prie tragiškų žydų tautos istorijos momentų. Lietuvoje iki Antrojo pasaulinio karo gyveno didelė žydų bendruomenė – apie 215 – 220 tūkstančių žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą, Holokausto laikotarpiu, Lietuvoje buvo sunaikinta didžioji Lietuvos žydų dalis. Tai skaudus Lietuvos istorijos puslapis. Rugsėjo 23-iąją minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Šią dieną 1943-iaisiais buvo sunaikintas didžiausias kalinių skaičiumi Vilniaus getas - nužudyti arba į koncentracijos stovyklas išvežti paskutinieji žydų tautybės Vilniaus gyventojai. Praeitis gyva, ji mus visus jaudina ir skatina naujai suvokti istoriją, juolab, kad ir dabar nesiliaujame būgštauti dėl supančio pasaulio grėsmės. Kaip tokią skaudžią istoriją perteikti jauniems žmonėms? Tikriausiai prisilietimu prie savito pasakojimo apie žydų tautos žmonių likimus, prie dar išlikusių memorialų.

Antrąją pamokos dalį persikėlėme į mokyklos stadioną, kur sovietmetis paliko barbarišką pavyzdį – akmeninėse sienelėse sumūrytus žydų antkapių fragmentus. Mokiniai neliko abejingi – šalia tokių antkapinių lentelių iš akmenukų sudėliojo žodį „PRISIMINK“. Džiugu, kad mokyklos bendruomenė priėmė sprendimą pagarbiai sugrąžinti antkapių fragmentus, parodydama deramą pagarbą mirusių atminimui.

Genocido istorijos pamokos tęsėsi ir kitą dieną – rugsėjo 23-iąją, tikrąją Lietuvos žydų genocido aukų paminėjimo dieną. Lazdynų mokyklos direktorė, pavaduotojos, mokytojai, mokiniai prie antkapinių lentelių pagerbė genocido aukas. Prisiliečiant prie 13 metų žydaitės Anos Frank likimo, vyko integruotos istorijos ir lietuvių kalbos pamokos. 6-9 klasių mokiniai atidžiai klausėsi lietuvių kalbos mokytojos S.Kazakevičienės pasakojimo apie Anos Frank gyvenimą ir jos rašytą dienoraštį. Dienoraštis tapo vienu garsiausių dokumentų, liudijančių apie baisumus, Antrojo pasaulinio karo metais ištikusius žydų tautą. Jis virto knyga, išversta jau į 55 pasaulio kalbas, išleistas apie 25 mln. egz. tiražu. Jos pagrindu kuriami filmai, spektakliai. 1997 m. dienoraštis buvo išverstas ir į lietuvių kalbą. Mokiniai buvo paraginti perskaityti visą Anos Frank „Dienoraštį“.

Neliko neišgirsti Anos Frank namų Olandijoje direktoriaus H. Vestros žodžiai: „Ana Frank tapo žydų persekiojimo auka. Žydų persekiojimas sunaikino ne anonimiškus šešis milijonus. Holokaustas buvo žydų tautos genocidas: tai šešis milijonus kartų įvykdyta žmogžudystė, tai nužudyti žmonės . 1945 m. nacionalsocializmas pralaimėjo, tačiau svarbiausios šios ideologijos idėjos vienu ar kitu pavidalu dar ir dabar grasina pasauliui. Antisemitizmas ir rasizmas dar neišrauti su šaknimis. Ir šiuo metu yra manančių, kad vieni žmonės vertesni už kitus, kad jų tauta pranašesnė už kitas.“

Aiški tolimesnių pamokų tema – diskutuoti, samprotauti, plėsti toleranciją, skleisti gerumą, nešti džiaugsmą. Tai ir yra prasmė dirbant su jaunimu.

S. Kazakevičienė, lietuvių kalbos mokytoja,

A. Matijošienė, istorijos mokytoja
 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra