Dėmesys kultūrinei, socialinei ir pilietinei integracijai Nyderlanduose

Spausdinti Įkelti informaciją
2014-11-12     Autorius:  Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė

Daugelis esame girdėję apie Nyderlandų aukštą pragyvenimo lygį, laimingus šios šalies piliečius, jų praktiškumą, organizuotumą, bendravimą, grįstą pasitikėjimu ir kompetencija, todėl buvo įdomu sužinoti, kaip Nyderlanduose organizuojamas ugdymas. Įspūdžiais apie stažuotę Nyderlanduose dalijasi „Kūrybinių partnerysčių“ projekto įgyvendinimo patirties turinčios mokytojos Jolita Milaknienė (Vilniaus licėjus) ir Jolita Milaknienė (Vilniaus centro vidurinė mokykla). Su pašnekovėmis kalbasi LEU PKTI projektų koordinatorė Danguolė Bylaitė-Šalavėjienė.

Kokias ugdymo įstaigas aplankėte Nyderlanduose?

Jolita Milaknienė: Amsterdame susipažinome su įgyvendinamomis kūrybinėmis edukacinėmis programomis. Lankėmės penkiose mokyklose (Alphonce Laudy, Burgermeester de Vlugschool, IKC Noordrijk, Gemeenschap, ASVO), kurios išsiskiria organizuojama kūrybine veikla. Susipažinome su nevyriausybinėmis institucijomis, padedančiomis įgyvendinti kultūrines veiklas mokyklose.

Violeta Lauciuvienė: Stažuotės programa buvo labai intensyvi. Amsterdamo muziejuje susitikome su miesto Švietimo departamento atstovais, svečiavomės MOCCA biure.

Kas patraukė dėmesį ugdymo praktikoje?

Violeta Lauciuvienė: Kūrybiškumo ugdymas mokykloje ir už jos ribų. Siekiama, kad visi vaikai galėtų pažinti įvairias kultūrines veiklas, nes tai suteikia daugiau galimybių jų gyvenime. Šiai veiklai organizuoti Amsterdame įsteigta MOCCA organizacija – Amsterdamo kultūros ekspertų tinklas. Ji teikia kūrybinio ugdymo pasiūlymus mokykloms. MOCCA padeda kuriantiems praktikams dirbti mokyklose, o mokykloms – suformuoti kultūrinio ugdymo politiką. Didelį įspūdį paliko vienas iš MOCCA inicijuotų projektų – Leerorkest koncertas Amsterdamo arenoje. Susirinko ir grojo didžiulis daugiatautis įvairaus amžiaus ir gabumų vaikų orkestras. Smagu buvo stebėti, kokie svarbūs ir laimingi jautėsi vaikai, jų tėveliai, pajausti, kad tokie projektai pakeičia ir vaikų, ir jų šeimų gyvenimus.

Jolita Milaknienė: Amsterdame gyvena apie 150 skirtingų tautybių žmonių, kurie sudaro apie 82 proc. miesto gyventojų. Tai daugiausia emigrantai iš Karibų, Azijos ir Afrikos regionų, kurių nemaža dalis nešneka olandų kalba. Su kokiais milžiniškais iššūkiais susiduria Nyderlandų ir Amsterdamo valdžia, kad imigrantai integruotųsi į šalies kultūrą ir taptų miesto ir valstybės gerovės kūrėjais, kad visi miesto gyventojai būtų sąmoningi piliečiai, aktyvūs kultūrinio ir ekonominio gyvenimo dalyviai? Kiek klausimų turi išspręsti Švietimo ministerija, kad kiekvienas atvykęs vaikas sėkmingai startuotų ugdymo įstaigose? Ugdymas ir kultūra yra neatskiriamos sritys, todėl didelis dėmesys skiriamas pilietinių, socialinių, kultūrinių edukacinių programų įgyvendinimui.

Kuo išskirtinė kultūrinė, socialinė, pilietinė integracija Nyderlanduose?

Jolita Milaknienė: Miesto piliečio ugdymas prasideda nuo gatvės istorijos. Įgyvendinant vaikų ir jaunimo integracijos programas, dažnai įtraukiami ir vaikai (bendraamžiai pasakoja bendraamžiams). Svarbus vaiko, paauglio, jaunuolio požiūris, jo santykis su aplinka, jo įtraukimas į socialinį miesto gyvenimą.

Violeta Lauciuvienė: Vertėtų pabrėžti, kad viena iš svarbiausių Nyderlandų švietimo politikos sričių – pilietiškumo ugdymas. Didelis dėmesys skiriamas mokinių savivertės ugdymui, stiprinamas pasididžiavimo savo šalimi jausmas. Siekiama sužadinti mokinių norą būti visuomenės dalimi ir aktyviais jos nariais, nepriklausomai nuo etninės, socialinės ar kultūrinės patirties.

Kaip užtikrinama ugdymo kokybė?

Violeta Lauciuvienė: Švietimo inspekcija griežtai prižiūri mokyklos darbą. Nepakanka turėti gerą A lygio mokinį. Reikia įrodyti, kaip jis auga. Kasmetiniai CITO testų rezultatai, mokytojų nuomonė ir bendras administracijos sprendimas nulemia, kokio tipo vidurinį ugdymą turės pasirinkti mokinys. Pokalbiai su mokiniais dėl ateities planų ir įsivertinimas, problemiškų vaikų „asmeninio plano sudarymas“, suteikiant vaikui galimybę pačiam prisiimti atsakomybę ir leidžiant jam susigalvoti problemos sprendimo būdus, rodo, kad šios šalies mokyklose skiriamas didelis dėmesys kiekvienam vaikui, galima kūrybingai žvelgti į iškilusias problemas ir rasti įvairių sprendimų. Mokykloje taikomos socialinės finansinės „žirklės“. Jeigu mokykloje mokosi daugiau mokinių iš žemesnių socialinių sluoksnių, tuomet mokymosi kartelė nuleidžiama, mokyklai skiriamas didesnis finansavimas.

Jolita Milaknienė: Mokyklos Nyderlanduose yra labai skirtingos (struktūra, ugdymo plano įgyvendinimu ir kt.), gana savarankiškos (pačios nusistato ugdymo standartus, siekius ir tikslus, lanksčiai koreguoja ugdymo planus ir procesą). Tačiau mokyklos yra nuolatos prižiūrimos ir tikrinamos valstybinės inspekcijos (skiriamas dėmesys mokinių pažangai ir pasiekimams). Kiekvienas mokytojas pildo testų platformas. Pasiekimų lygiai fiksuojami trimis spalvomis: oranžine, žalia, raudona. Oranžinė – žemiausias lygmuo. Jei du kartus kartojasi oranžinė spalva (pasiekimų lygis žemiausias ir nekinta), tuomet organizuojami pedagogų ir švietimo ekspertų pokalbiai, aiškinamasi, kodėl mokiniui nesiseka. Po pradinio ugdymo pakopos visi mokiniai testuojami ir pagal pasiekimus. Pagal mokytojo rekomendaciją nukreipiami tolimesniam mokymuisi: į profesinį vidurinį ugdymą, aukštesnio lygio bendrąjį vidurinį ugdymą arba į prieš universitetinį ugdymą. Mokinys ugdymo pakraipą gali keisti, jei pagerėja jo pasiekimai. Klausėme, ar dėl tokio „paskirstymo“ nerimauja tėvai? Neįtikėtina, bet jokių pretenzijų, nes aiškiai matoma kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai.

Iš to, ką pastebėjote stažuotės metu, ką taikysite darbo praktikoje?

Violeta Lauciuvienė: Dar kartą įsitikinau, kad kūrybiškas mokymas(is), drąsa eksperimentuoti, bendradarbiavimas, metodų įvairovė, dėmesys kiekvieno vaiko gebėjimų ugdymui, mokinio palaikymas, lankstus laiko organizavimas, mokytojo vaidmuo, šeimyniškai šilta mokyklos aplinka, stipri materialinė bazė – svarbiausi veiksniai, leidžiantys vaikus ir jaunimą paruošti gyventi šiuolaikinėje didelių galimybių ir kartu didelių iššūkių visuomenėje. Labai svarbus mokykloje santykio „aš“ ir „kitas“ puoselėjimas, atvirumas, nebijojimas įsileisti kitoniškumo, kuris praturtina, gerbiant ir išsaugant savo tapatybę. Tikrai yra nemažai dalykų, kuriuos ir mes stengiamės taikyti savo mokyklose, bet yra ir skirtumų. Man susidarė toks įspūdis, kad visas ugdymo procesas šioje šalyje vyksta organiškai, paprastai, visi neįsitempę, orūs ir laimingi. To išmokti reikėtų ir mums.

Jolita Milaknienė: Visada naudinga pamatyti kitų patirtį, iš kitos perspektyvos pažvelgti į mūsų mokykloje vykstančius ugdymo procesus, įžvelgti tobulėjimo galimybes ir pritaikyti sektinus pavyzdžius. Dar kartą įsitikinau, kad mokytojas negali būti amatininkas, kuris ateina į mokyklą atlikti standartinių veiksmų. Kūrybiško, įvairiapusiško mąstymo ir praktinių gebėjimų, grupinio darbo ir asmeninės atsakomybės ugdymo veiksmingumas, efektyvios tarpdalykinės integracijos ir įvairiapusiškos ugdymo aplinkos kūrimo galimybės ir veiklos reflektavimas yra tie dalykai, apie kuriuos mokytojas, kaskart eidamas į klasę, turėtų pagalvoti. Ilgai atmintyje išliks spalvingos, pritaikytos vaikų poreikiams, atviros mokyklos, kuriose sukurta šilta ir šeimyniška namų aplinka. Susidaro įspūdis, kad mokyklose vyksta kūrybiško ugdymo dirbtuvės be jokios „tradicinės“ mokyklos įtampos.

 
Komentaras
Vardas:
El. paštas:
Komentuoti:
Apsaugos kodas:

Komentarų nėra