"Atmintis gyva, nes liudija" - pilietinė akcija Vilniaus Šeškinės pradinėje mokykloje

Poetas Justinas Marcinkevičius sakė „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“.

Tai, kas įvyko Sausio 13-osios naktį, buvo baisiau už patį baisiausią košmarą. Nėra pasaulyje žodžių, kuriais būtų galima apibūdinti tą kruvinąją naktį. Žmonių vienintelis ginklas buvo: malda, lietuviška daina ir trispalvė rankoje. Žmonės pasikeisdami budėjo prie televizijos bokšto naktimis prie uždegtų laužų. Aplinkiniai gyventojai, jei ne budėdavo, tai atnešdavo karštos arbatos ar sumuštinių. Tų dienų liudininkė Janina pasakojo „Stovėjom minioje, skandavom LIE–TU–VA ir meldėmės su kunigu. Kažkur retkarčiais pasigirsdavo tankų ūžesys, visi sustingdavo, bet niekas nesitraukė“.

Šiandien tie kraupūs įvykiai jau praeityje. Mes esame laisvi ir nepriklausomi. Tikiu, kad tie žmonės, kurie prisimena tragiškus istorinius įvykius, yra tikrieji Lietuvos patriotai.

Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos bendruomenė uždegė simbolinį laisvės laužą, mėgindami suprasti, kaip žmonės saugojo televizijos bokštą. Ačiū Dievui, negirdėjome tankų ūžesio. Prie arbatos puodelio prisiminėme, kaip buvo sunkiai iškovota Laisvė. Klausėmės dainų, kurios vedė į Laisvę, o pasauliui skelbė, kad Lietuvoje vyksta Dainuojanti revoliucija.

Parengė: Diana Slepakovienė, Vilniaus Šeškinės pradinės mokyklos direktorė